- išspardyti
- išspárdyti vksm. Keli̇̀ výrai užšóko ant automobi̇̀lio ir išspárdė jõ stiklùs.
.
.
išspardyti — tr. NdŽ 1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspardė marčią iš pirkios Prng. 2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
paspardyti — tr. NdŽ 1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž. 2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspardyti DŽ1. 3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispardydami šoka… … Dictionary of the Lithuanian Language
apspardyti — tr. 1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspardyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk. 2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspardęs kupstą palieka J. 3. refl … Dictionary of the Lithuanian Language
atspardyti — Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N 1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspardys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J. | refl. Ser. 2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspardyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išburti — 2 išbùrti, ìšburia, išbūrė tr. 1. išpainioti, išnarplioti: Kas čia begali šituos siūlus išbùrt Užp. | refl.: Supainios visus taip, kad ir išsiburti nebegalėsime rš. 2. išspardyti, išversti: Kap pradėjo dūkti, tai visus šiaudus iš lovos išbūrė… … Dictionary of the Lithuanian Language
išraitymas — išraĩtymas sm. (1) 1. DŽ1 → išraityti 4. 2. vingiuotas ornamentas: Atsirado ji vienkinkiame važelyje, nudažytame žibuliuojančiais dažais su visokiais išraitymais iš abiejų pusių J.Balt. Žmogus niekuomet neatsižiūri į tuos išraitymus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išspardymas — išspãrdymas sm. (1) NdŽ, KŽ → išspardyti 1. spardymas; atspardymas; išspardymas; nuspardymas; paspardymas; prispardymas; suspardymas … Dictionary of the Lithuanian Language
ištaižyti — tr. 1. ištalžyti: Žiogrį ištraukęs piemeniui, gyvuliui šonus ištaižė rš. 2. išmaigyti: Ve, [sukirmiję] baravykai ištaižyti (išspardyti) Bt. taižyti; ištaižyti; sutaižyti … Dictionary of the Lithuanian Language
ištaškyti — 1 ištaškyti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L 1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę … Dictionary of the Lithuanian Language
išverti — išverti, ìšveria, išvėrė tr. Š, Rtr, LVI828, NdŽ, KŽ 1. išdurti: Išvėrė akį vaikui Rš. Neskilok su kačergom, da akis katram išversi Ktk. | refl. tr.: Visą poakį išsivėrė – nematė žibintuvo Kpč. Obelų šakos nenupjaustytos, gali eidamas akis… … Dictionary of the Lithuanian Language